Istorinis žvilgsnis į Socialinį Bažnyčios mokymą. Socialiniai Bažnyčios dokumentai

Is straipsnis parašytas pagrindu pranešimo, skaityto 2008 m. birželio 7 d. Kaune, Lietuvos Caritas organizuoto tęstinio projekto, skirto susipažinti su Socialiniu Bažnyčios mokymu, rėmuose. Jo tikslas – trumpai supažindinti skaitytoją su Socialinio Bažnyčios mokymu per istorinę prizmę, pristatant pagrindinius Visuotinės Bažnyčios dokumentus šia tema ir iškeliant pagrindines juose akcentuojamas mintis ir principus.

Socialinis Bažnyčios mokymas pačia paprasčiausia ir materialia prasme būtų popiežių ir Susirinkimų mokymas socialiniais klausimais. Tai tam tikras konkrečių dokumentų rinkinys, sudarantis vientisą doktrininį „korpusą“[i]. Pirmuoju šio korpuso dokumentu laikoma popiežiaus Leono XIII enciklika „darbininkų klausimu“ Rerum Novarum, o 1891 – šios enciklikos išleidimo metai – oficialiojo Socialinio Bažnyčios mokymo pradžia.

Reikia pažymėti, kad ši pradžia yra tik sutartinė, tradiciškai nusistovėjusi. Ji jokiu būdu nereiškia, kad Bažnyčia iki 1891 m. niekur nepasisakė socialiniais klausimais ir buvo abejinga socialinei sričiai. Bažnyčia nuo pat pirmųjų šimtmečių turėjo savo socialinę tradiciją. Jo užuomazgų galime rasti jau kai kuriuose Naujojo Testamento raštuose, ypač apaštalo Pauliaus laiškuose. Antai jo laiško Romiečiams 13 skyriaus pradžia, raginanti piliečius paklusti viešajai valdžiai, nurodanti to priežastis ir nagrinėjanti valdžios kilmę ir uždavinius, galėtų būti puikus Socialinio Bažnyčios mokymo užuomazgų pavyzdys. Pasvarstymų ir pamokymų įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais gausu ir Bažnyčios tėvų raštuose, ir vėlesniuose dokumentuose.

Šio straipsnio tikslas nėra juos išnagrinėti, tačiau norint vaizdžiai nusakyti šią gausą, verta paminėti, kad pvz. garsus Socialinio Bažnyčios mokymo specialistas t. Rodžeris Čarlzas SJ (Rodger Charles) savo dvitomio veikalo „Krikščioniškoji socialinė išmintis ir mokymas“ (Christian social witness and teaching: the Catholic tradition from genesis to „Centesimus Annus“) pirmąjį tomą „Nuo biblinių laikų iki XIX a. antrosios spusės“ („From Biblical times to the late Nineteenth Century“) skiria būtent socialinei Bažnyčios tradicijai iki Rerum Novarum, o italų kalba išleistos Socialinės Bažnyčios tradicijos enciklopedijos („Enciclopedia del pensiero sociale cristiano“) didesnę dalį sudaro būtent įvairūs Bažnyčios pasisakymai socialiniais klausimais iki XX a.

Tiesa, visi šie pasisakymai nebuvo sisteminiai, dažniausiai socialiniai klausimai buvo paliečiami kitų tikėjimo klausimų arba krikščioniško gyvenimo kontekste. Bažnyčia iki XIX a. niekada neskyrė atskiro traktato ar kokio nors išsamaus oficialaus dokumento temoms, kurias šiandien laikytume Socialinio Bažnyčios mokymo temomis.

Tačiau XIX a. pasikeitė ir ši situacija. Šiame šimtmetyje jau galime rasti popiežių dokumentų, skirtų būtent socialiniams klausimams. Antai vysk. V. Brizgys savo 1949 m. parengtoje ir išleistoje knygoje „Paskutiniųjų popiežių enciklikų ir p. Pijaus XII kalbų rinkinys svarbesniais žmonijos viešojo gyvenimo klausimais“ prie tokių dokumentų priskiria ne tik tas enciklikas, kurias šiandien tradiciškai laikome Socialiniu Bažnyčios Mokymu, bet ir anksčiau už Rerum Novarum parašytas Pijaus IX

Paieška

Bažnyčios socialinio mokymo gimimas

4ng3lz
05 Bir 2015 07:54

Graikijoje vyko Iustitia et pax komiteto Generalinė asamblėja
10 Spa 2014 08:23